Bijūnai

Bijūnai žydi birželio-liepos mėnesiais, jų žiedai puikiai tinka skynimui ir nuostabiai kvepia. Taigi, vasaros kvapą bei grožį jų žiedais galėsite atsinešti ir į savo namus ar padovanoti artimiesiems.

Pasirinkime yra pilnaviduriai ir pusiau pilnaviduriai žiedai, įvairios spalvos. Populiariausios bijūnų veislės yra medėjančio ir žolinio bijūno (paeonia lactiflora) hibridai 'Bartzella', 'Hillary', pilnaviduriai bijūnai tokie kaip 'Duchesse de Nemours', 'Coral sunset', 'Sarah Bernhardt' ir daugelis kitų nuostabių žiedų. Pusiau pilnaviduriai bijūnai išskirtiniais žiedais įdomesnės spalvos tokie kaip 'Kings day' ar 'Honey gold'.

Bijūnai — ilgaamžis augalas, kuris gali augti 20-50 metų, todėl svarbu išrinkti tinkamą vietą kieme, nes jis nemėgsta būti persodinamas. Jie nėra lepūs, tačiau jiems geriausiai tinka saulėta ir derlinga vieta. Žiedai ir jų spalvos džiugins tiek gėlyne, tiek ir tinkami skynimui į vazas, puokštes, gėlių prekybai.

Skirtingų veislių žydėjimas trunka įvairiai, bet vidutiniškai žiedai laikosi apie 10-18 dienų. Kuo vėsesnis oras, tuo pražysta vėliau ir žydi ilgiau. Hibridinės bijūnų veislės žydėti pradeda 1-2 savaitėmis anksčiau už puikiojo - žolinio (paeonia lactiflora) bijūno veisles ir džiugina akis ypatingai ryškiais žiedais. O spalvos ir atspalviai visada ras savo gerbėjus. 

Sodinti ar persodinti bijūnus rekomenduojama rudenį nuo rugsėjo mėn. iki lapkričio pradžios. Žinoma, svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, svarbu, kad temperatūra nebūtų žemesnė, nei 10 laipsnių šilumos, kad spėtų gerai įsišaknyti ir kitais metais sulauktumėte žiedų.

O pavasarį plikomis šaknimis geriausiai sodinti nuo balandžio mėn. Jų vegetacija prasideda anksti, todėl pavasarinio sodinimo atidėlioti neverta, ypač jei sodinimos šaknys. Jauni ūgliai išauga gana greitai. Vazonuose užaugintus bijūnų sodinukus galima sodinti ir vasaros metu, tik svarbu, kad nepritrūktų drėgmės ir kuo mažiau būtų judinamas šaknynas. Sodinkite bijūnų sodinuką ar pliką šaknį į derlingą žemę. Dirvos rūgštingumas bijūnams nėra itin svarbus. 

Svarbu žinoti, kad pasodinus per giliai, bijūno keras gali žydėti prasčiau ar iš viso nesukrauti žiedų. O pasodinus per sekliai, gali žiemą nušalti pumpurai, arba pavasarį nukentėti nuo drėgmės trūkumo. Jei sodinate bijūnus vieną šalią kito, palikite, palikite 0,5-1 metro atstumus. Augalą laistyti reikia retai, tačiau gausiai.

Pirmaisiais metais po pasodinimo galite žiedus nuskinti, kad augalas visas jėgas sutelktų į šaknis ir sustiprėtų, o kitais metais džiugintų žiedais (o pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai jau priklauso nuo pasirinktos veislės). 

Bijūnus tręšti patartina du kartus per metus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, kad būtų gausu žiedų. Tręšiant labai svarbu nepadauginti azoto trąšų, nes gali mažiau žydėti. Pvz. puikiai tiks žydinčių augalų (gėlių) trąšos. Šiose trąšose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos skatina žiedų susidarymą, gėlių žydėjimą, palaiko augalo sveikatą, spalvos ryškumą.  Po žydėjimo bijūnams tinkamos yra kompleksinės trąšos, kuriose yra kalio ir fosforo.

Bjauriausia iš bijūnus puolančių ligų yra pilkasis puvinys, kuris ypatingai tampa pavojingas vėsiu ir lietingu oru, taip pat jei augalas pasodintas pavėsyje, ar pertręštas azotinėmis trąšomis. Liga pažeidžia tiek žiedus ir jų pumpurus, tiek lapus, stiebus. Seni ūgliai ima tamsuoti, lapų galai apmiršta, ant pažeistų dalių atsiranda pilkos pūkuotos apnašos.

Dažniausiai bijūnus puolanti lyga yra pilkasis puvinys. Tai grybelinė liga, todėl atsiradus pilkojo puvinio ligos požymiams (pastebimiausias simptomas - pilkas, pūkuotas pelėsis), augalai kas 10 dienų purškiami fungicidų tirpalu, o taip pat tai galima daryti profilaktiškai.