Eleborai

Eleborai džiugina ne tik savo žiedais, kol kitos daugiametės gėlės, ar lapuočiai krūmai dar nepražydę, bet ir nereikalauja saulės šviesos. Kalėdų rožės puikiai auga daliniame pavėsyje.

Šias daugiametes gėles galima sodinti visais metų laikais, tik svarbu, kad žemė nebūtų įšalusi. Eleborai nėra reiklūs dirvožemiui, tik nemėgsta užmirkstančios ir rūgščios dirvos. Dažniausiai eleborai sodinami pavasarį, kai prekyboje gausiausias eleborų veislių pasirinkimas.

Eleborai nėra lepūs, tačiau mėgsta drėgmę, todėl reiktų nepamiršti jų palaistyti. Po žydėjimo patartina pašaknes mulčiuoti. Tam tikras rūšis reikia dengti žiemos metu. Taigi, įsigiję šią daugiametę gėlę, pasidomėkite daugiau apie jos auginimo ypatumus, kad eleboras pas Jus sode augtų ilgus metus.

Ankstyviausios eleborų veislės pradeda žydėti lapkritį ir gruodį, kitos pražysta sausio ir vasario mėn., kad baigtų žydėti balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Kai kurios veislės naudojamos skynimui dėl palyginti ilgo išsilaikymo nuskynus.

Gėlynuose dažniausiai auginami hibridiniai eleborai. Anksčiau jie buvo vadinami H. orientalis hibridais, nes ši rūšis išvedant veisles buvo pagrindinė. 

Baltažiedis eleboras (Helleborus niger L.) – gana ankstyvas. Lietuvoje jau vasario mėnesį, pasimato baltažiedžių eleborų žiedų užuomazgos. O vos tik sniegas nutirpsta, kelia į viršų savo baltus žiedus, kurie vėliau švelniai parausta, o paskui pažaliuoja. Baltažiedžių eleborų lapai išlieka ir po žiemos, bet jie nukerpami ir tuomet matosi žiedų grožis. Vėliau, kai žydėjimas eina į pabaigą, pradeda augti nauji lapai.

Dvokiantysis eleboras (Helleborus foetidus) - subtilus, šviesiai žalios spalvos, o nei viena augalo dalis iš tiesų jokio kvapo neskleidžia. Nors dvokiančiojo eleboro žiedai nėra tokie išvaizdūs kaip kitų rūšių, tačiau jie ypatingi tuo, kad išsilaiko itin ilgai - netgi iki vasaros vidurio. Ši eleborų rūšis taip pat išskirtinė tuo, kad mėgsta saulėtas ir sausas vietas, todėl gerai auga netgi alpinariumuose.