Šilkmedžiai

Šilkmedžio uogos gali būti baltos ir tamsiai violetinės, beveik juodos. Saldumas priklauso labiausiai nuo gautos saulės ir šilumos kiekio - kuo daugiau saulės, tuo saldesnės uogos.

Šilkmedžio uogose gausu vitaminų, mineralų, jos valo kraują bei pagerina jo gamybą. Uogas galima valgyti ką tik nuskintas nuo medžio, džiovintas ar pasigaminti uogienę. Baltos uogos yra saldžios, o juodos ir raudonos saldžiarūgštės. Jos dažniausiai pradeda nokti birželio viduryje. Baltasis šilkmedis augina ne tik uogas, bet ir lapus, kuriuose gausu gerųjų medžiagų. Nebijokite ir išbandykite šilkmedžio lapų arbatą!

Šį medį geriausia sodinti ankstyvą pavasarį arba rudenį, parinkite saulėtą vietą kieme. Šilkmedis yra savidulkis, todėl nereikalauja antro medelio šalia. Jis nėra lepus medis ir gali augti įvairiuose dirvožemiuose, tačiau geriausiai tinka drėgna, bet neužmirkstanti, nedidelio rūgštingumo dirva.

Šilkmedžiai visiškai netoleruoja pavasarinio užmirkimo ir sunkaus molio, todėl parinkdami jam sodinimo vietą ir prižiūrėdami, užtikrinkite, kad vieta gerai drenuojama.

Svarbu medelį genėti, kad jis puoštų Jūsų kiemą. Šį darbą darykite žiemos pabaigoje, rudens pradžioje. Medį patartina tręšti kaip ir kitus vaismedžius. Sezono metu vis apžiūrėkite ar medis neužsikrėtė ligomis, ar kenkėjais. Taip pat norint mėgautis uogomis reikia pasvarstyti apie medžio dengimą tinklu, kadangi jos yra itin mėgiamos paukščių.