Tujos

Tujos yra ilgaamžiai spygliuočiai krūmai arba medeliai, puikiai prisitaikantys prie Lietuvos klimato. Lietuvoje vienos populiariausios tujų rūšys yra šios:

Vakarinė tuja (Thuja occidentalis) – dažniausiai Lietuvoje auginama tujų rūšis, puikiai tinkanti gyvatvorėms. Atspari šalčiui, lengvai formuojama ir greitai auganti. Gyvatvorėms dažniausiai renkasi tokia kolonines veisles kaip 'Smaragd' ar 'Columna'.  Bet yra ir kompaktiškų veislių, kurios sodinamos kaip pavieniai akcentiniai augalai ar grupėmis, kaip pvz. 'Bowling ball' ar 'Danica'.

Siūlinė tuja (Thuja plicata) dar vadinama didžioji - o populiari tujų veislė 'Whipcord' yra lėtai auganti, rutuliškos formos, daugiašakė tujų veislė, išsiskirianti dekoratyviais svyrančiais siūliškais ūgliais.   

Dažnai tai būna tiesiog natūrali šakelių kaita, jeigu matote, kad spygliukai ruduoja ties kamienu, tik šakelių pradžioje. Jeigu pažeista tik tujų apačia, tai gali būti dėl gyvūnų paženklinimo šlapimu arba, jei jos auga šalia kelio ar gatvės, gali būti pažeistos nuo žiemą barstomų druskų. 

Jeigu tujos nurudavo jau anksti pavasarį, tai greičiausiai dėl "Pavasarinės fiziologinės sausros", o tiksliau, kai anksti pavasarį pašviečia stipri saulė, o pašalas dar nebūna išėjęs, augalas išgarina drėgmės likučius, tačiau negali drėgmės stygiaus kompensuoti per šaknis, kol jos yra įšalusios.Tada tokios saulės nukaitintos tujų šakos paruduoja ar nudžiūva.

Tujos nėra reiklios, tačiau laikantis pagrindinių priežiūros taisyklių jos augs tankios ir sveikos: 

Šviesa - Tujos geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. 

Laistymas - Jaunas tujas būtina reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Įsitvirtinusios tujos tampa atsparesnės sausrai.

Dirva - Geriausiai tinka derlinga, vidutiniškai drėgna ir gerai drenuojama dirva. 

Genėjimas - Tujos lengvai formuojamos, todėl jas galima reguliariai genėti norint išlaikyti norimą formą. 

Tręšimas - Pavasarį rekomenduojama tręšti spygliuočiams skirtomis trąšomis, kurios padeda išlaikyti sodrią spalvą.