Margeniai

Margenis geriausiai klesti daliniame pavėsyje arba išsklaidytoje saulės šviesoje, kur jų lapų spalvos tampa pačios intensyviausios, nors šiuolaikinės veislės jau neblogai toleruoja ir tiesioginę saulę, jei gauna pakankamai drėgmės. Margeniams reikalinga derlinga, puri, humusinga ir labai pralaidi dirva. Kompozicijose jie yra tikri universalumo karaliai: vazonuose sodrūs purpuriniai ar citrininiai margenių lapai nuostabiai kontrastuoja su svyrančiomis petunijomis, kalibrachojomis bei dichondromis, o gėlynuose jie puikiai papildo pavėsį mėgstančias melsves (hostas), paparčius bei begonijas.

Svarbiausia margenių (Coleus) priežiūros taisyklė – reguliarus laistymas, užtikrinantis, kad žemė būtų nuolat lengvai drėgna, nes per sausrą augalai greitai suglemba. Norint turėti gražų, kompaktišką krūmelį, margenių ūglių viršūnėles reikia reguliariai nugnybti, taip pat būtina iškarpyti pasirodančius žiedynus, kad augalas neeikvotų energijos smulkiems žiedams. Nors rudenį lauke jie sušąla, margenių gyvavimo ciklas Lietuvoje nesibaigia: rugsėjo mėnesį nupjautos šakelės labai lengvai įsišaknija vandenyje ir per žiemą gali būti sėkmingai auginamos kambaryje ant palangės kaip kambarinės gėlės. O kitais metais vėl šiltuoju periodu margeniai gali būti išnešami į lauką.

Margenių žiedai, lyginant su jų neįtikėtinai ryškiais ir prabangiais lapais, yra labai smulkūs, paprasti ir neišvaizdūs. Jie auga ant stiebų viršūnių, susitelkę į stačias, pailgas, varpos ar šluotelės formos kekes. Patys žiedeliai dažniausiai blyškiai mėlynos, melsvai violetinės, rožinės arba nešvariai baltos spalvos.

Apželdinime margenio žiedai neturi dekoratyvinės vertės. Maža to, pradedantis žydėti margenis sutelkia visą savo energiją į sėklų brandinimą, todėl jo lapai pradeda smulkėti, blukti, o pats krūmelis praranda kompaktišką formą ir ištįsta. Dėl šios priežasties margenių žiedynus rekomenduojama iškart nuskinti ar nukirpti, vos tik jie pasirodo.