Šparagai (smidrai)

Šparagai yra plačiai naudojami įvairių šalių virtuvėse, gaminant skirtingus patiekalus. Nėra jokios paslapties, kad smidrų didelis privalumas ne tik jų skonis, o ir juose esantis maistinių medžiagų kiekis. Ši daržovė yra geras A, B, C, E, ir K vitaminų bei geležies, folio rūgšties, magnio ir kitų medžiagų šaltinis. Taip pat yra teigiama, kad jie turi priešuždegiminį bei antioksidacinį poveikį, gerina virškinimą, mažina lėtinių širdies ligų riziką.

Smidrus galima auginti iš sėklų ir daigų (šaknų). Pradedantiesiems šparagų augintojams geriau pirkti daigus (šaknis), kad derlius lengviau ir greičiau suklestėtų. Šias daržoves rekomenduojama sodinti balandžio ir gegužės mėnesiais. Kaip teisingai sodinti daigus skaitykite: SMIDRŲ SODINIMAS: KONKRETI INSTRUKCIJA SODINANTIEMS PIRMĄ KARTĄ.

Gerai išpurentame dirvožemyje sodinkite eilėmis 3-6 daigai į metrą, arba 10-15 daigų lysvėse į 1 kv.m. Vietai sutaupyti rekomenduojama sodinti šachmatais dviem eilėmis, tada sutilps 7-10 daigų į metrą. Sodinkite daigus (šaknis) 10-20cm gylyje, priklausomai nuo veislės. Kadangi smidrai nemėgsta persodinimo, rekomenduojame parinkti tokią vietą, kurios nekeistumėte ilgam laikui.

Žemėje ūgliai būna balti, o jiems pasirodžius dirvos paviršiuje, jų viršūnėlės įgauna rausvai violetinę ar žalią spalvą. Išlaikyti baltą ūglių spalvą reikalingas dengimas arba apkasimas. Rinkdamiesi, veislę skaitykite, ar ji gali būti auginama ir kaip balta, ir kaip žalia.

O žalieji smidrai pagal maistinę vertę yra vertingesni už baltuosius, sukaupia daugiau vitaminų, nes jų dalis pasigamina tiesioginėje saulės šviesoje, turtingi geležies.

Violetiniais - purpuriniais ūgliais jus pradžiugins egzotinė veislė 'Erasmus'. Jie kiek saldesnio skonio, puikiai tinka valgyti ir šviežius, nepadorotus, naudoti salotoms.

Negalite apsispręsti kurią šparagų (smidrų) veislę pasirinkti, išbandykite jų kuo daugiau užsisakę smidrų (šparagų) daigų (šaknų) rinkinį iš 4 veislių, kiekvienos po 5vnt.