- Nauja
Paprastoji eglė 'Acrocona'
Paprastoji eglė 'Acrocona' – lėtai auganti, netaisyklingos plačiai kūgiškos formos eglė, ypač vertinama dėl gausiai ant ūglių galų susiformuojančių dekoratyvių kankorėžių. Pavasarį jauni kankorėžiai būna ryškiai rausvi–raudoni, vėliau tampa rusvi. Išskirtinis, visžalis spygliuotis, tinkantis kaip akcentinis augalas soduose ir reprezentaciniuose želdiniuose.
Paprastoji eglė 'Acrocona' (Picea abies 'Acrocona') – sena ir labai charakteringa paprastosios eglės veislė, kurios išskirtinis bruožas – kankorėžiai, susiformuojantys jaunų ūglių viršūnėse. Pavasarį jų spalva būna ryškiai rausva, raudona ar net purpurinė, todėl iš tolo gali atrodyti, tarsi eglė būtų pasipuošusi neįprastais žiedais.
Vėliau kankorėžiai palaipsniui paruduoja ir išlieka dekoratyvūs. Įdomu tai, kad kankorėžius gali formuoti jau palyginti jauni augalai, todėl dekoratyvaus efekto nereikia laukti dešimtmečius.
'Acrocona' auga gerokai lėčiau už įprastą paprastąją eglę. Jauni augalai dažnai būna netaisyklingos, asimetriškos formos, o su amžiumi formuoja platesnę, laisvai kūgišką lają. Viršūnė ne visada būna aiškiai išreikšta, todėl kiekvienas augalas gali turėti šiek tiek skirtingą siluetą. Būtent ši natūrali, ne pernelyg taisyklinga forma suteikia veislei išskirtinumo.
Per pirmuosius 10 metų 'Acrocona' paprastai užauga maždaug iki 1,5–2 m aukščio ir apie 1–1,5 m pločio. Augimo tempas priklauso nuo dirvos, drėgmės ir kitų sąlygų.
Tai nėra nykštukinė eglė. Ilgainiui ji toliau auga ir suaugusi gali pasiekti apie 3–4 m, o senas augalas palankiomis sąlygomis – 4–5 m ar daugiau. Laja su amžiumi taip pat platėja ir gali siekti apie 2,5–4 m. Todėl sodinant verta iš karto palikti pakankamai vietos.
Spygliai trumpi, sodriai žali, išliekantys dekoratyvūs visus metus. Pavasarį šviežiai išaugę ūgliai būna šviesesnės žalios spalvos ir gražiai kontrastuoja su senesniais spygliais bei raudonais jaunais kankorėžiais.
Geriausiai 'Acrocona' auga saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje. Mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną, gerai drenuotą dirvožemį. Kaip ir paprastoji eglė, geriau jaučiasi, kai dirva visiškai neišdžiūsta.
Dėl neįprastos formos ir dekoratyvių kankorėžių šią eglę geriausia sodinti ten, kur ją galima gerai matyti – pavieniui vejoje, prie įėjimo, reprezentaciniame gėlyne, japoniško ar natūralistinio stiliaus sode. Ji nėra geriausias pasirinkimas taisyklingai gyvatvorei – jos stiprybė yra individuali, charakteringa forma.
Vieta: saulė arba pusiau pavėsis. Gausiausiai kankorėžius formuoja ir tankiau auga saulėtoje vietoje.
Dirva: derlinga, humusinga, vidutiniškai drėgna, gerai drenuota. Geriausiai jaučiasi silpnai rūgščioje arba rūgščioje dirvoje.
Laistymas: reguliariai laistyti pirmaisiais metais po pasodinimo. Sausros metu naudinga palaistyti ir įsitvirtinusį augalą.
Tręšimas: pavasarį galima saikingai patręšti spygliuočiams skirtomis trąšomis. Pertręšti nerekomenduojama.
Genėjimas: paprastai nereikalingas – vertinama natūrali, šiek tiek netaisyklinga augalo forma. Prireikus galima pašalinti pažeistas ar nepageidaujama kryptimi augančias šakas.
Žiemojimas: labai atspari šalčiui ir puikiai tinkama Lietuvos klimato sąlygoms.














