Magnolija žvaigždinė
Žvaigždinė arba žvaigždžiažiedė magnolija – viena ankstyviausiai žydinčių ir kompaktiškiausių magnolijų rūšių. Žiedas susideda iš daugybės baltų, siaurų žiedlapių, kurie sudaro žvaigždės formą. Švelniai kvepia. Žydi gana anksti pavasarį, dar prieš išsiskleidžiant lapams, todėl pavasarį atrodo itin įspūdingai.
Žvaigždinė magnolija yra lėtai augantis, tankus krūmas ar nedidelis medelis, paprastai užaugantis iki 2–3 m aukščio ir panašaus pločio. Dėl kompaktiško dydžio puikiai tinka mažiems sodams, japoniško stiliaus želdiniams ar sodinimui prie namo sienos.
Žvaigždinė magnolija mėgsta saulėtą arba lengvai pavėsingą, nuo vėjų apsaugotą vietą ir derlingą, humusingą, gerai drenuotą dirvą. Ji gana atspari šalčiui (6 zona, apie –23 °C ar daugiau), tačiau dėl labai ankstyvo žydėjimo jos žiedai gali nukentėti, jeigu būna stiprių pavasarinių šalnų. Genėti beveik nereikia – tik pašalinti pažeistas šakas po žydėjimo. Tinkamai parinktoje vietoje tai ilgaamžis ir labai dekoratyvus pavasario akcentas.
Žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata) nėra sudėtinga prižiūrėti, tačiau svarbiausia – tinkama vieta ir dirva. Ji geriausiai auga saulėtoje arba lengvai pavėsingoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Dirva turėtų būti derlinga, humusinga, silpnai rūgšti ar neutrali ir gerai drenuota. Magnolijos nemėgsta užmirkimo bei kalkingos žemės. Labai naudinga šaknų zoną mulčiuoti žieve ar kompostu, nes šaknys yra paviršinės ir jautrios išdžiūvimui bei temperatūros svyravimams.
Laistymas svarbus ypač pirmaisiais metais po pasodinimo ir sausros metu – dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Tręšiama saikingai pavasarį. Genėti beveik nereikia – tik po žydėjimo pašalinamos nudžiūvusios ar susikryžiavusios šakos. Nors pats augalas gana atsparus šalčiui (apie 5–6 zona), ankstyvi žiedai gali nukentėti nuo pavasarinių šalnų, todėl verta sodinti vietoje, kur nėra šalto vėjo ir staigių temperatūros svyravimų.














