Savoijiniai kopūstai – garbanotos lapijos, saldus skonis ir žiemiška ištvermė.
Gūžės tvirtos, vidutinio–stambaus dydžio, su raiškiai raukšlėtais, garbanotais lapais. Minkštimas traškus, švelnus, skonis saldėja po pirmųjų šalnų. Puikiai tinka troškiniams, suktinukams, sriuboms ir šviežioms salotoms; dalis veislių gerai laikosi vėsioje, sausoje patalpoje (nors paprastai trumpiau nei baltagūžiai). Atsparūs vėsumai, derlius imamas rudenį, o po šalnų gūžės dar sutvirtėja ir suintensyvėja skonis
Auginimo rekomendacijos: Vieta Saulėta arba lengvas pusšešėlis; atvira, gerai vėdinama. Dirva Giliai įdirbta, humusinga, drėgmę sulaikanti, bet gerai drenuojama; pH ~6,5–7,2. Sodinimas Tarp augalų 40–60 cm, tarp eilių 60–70 cm; sodinkite tvirtus daigus, šaknies kaklelis – dirvos lygyje. Laistymas Tolygus į šaknų zoną; neleiskite dirvai visiškai perdžiūti gūžės formavimosi metu. Mulčiavimas Šiaudai ar kita mulčia sulaiko drėgmę, mažina piktžoles ir palaiko vienodesnę dirvos temperatūrą. Tręšimas Sodinant – vištų mėšlo granulės, žuvių kaulų miltai; augimo pradžioje galima papildyti N, o gūžės formavimosi metu – trąšomis su daugiau K ir Ca. Priežiūra Pašalinkite pageltusius apatinius lapus, palaikykite gerą oro cirkuliaciją. Derliaus ėmimas Pjaukite, kai gūžė tvirta ir tanki; raudoni kopūstai gerai laikosi vėsioje, sausoje patalpoje. Apsauga Nuo kopūstinių kandžių, spragių ir amarų padeda vabzdžių tinklas, rankinis rinkimas ir biologinės priemonės; venkite užmirkimo (šaknų ligos).
Trumpai: raudoni kopūstai – patikimas, dekoratyvus ir universalus pasirinkimas virtuvei, puikiai tinkantis tiek šviežiam vartojimui, tiek žiemos atsargoms.
Pastaba: Nuotraukos yra iliustracinės
Savoijiniai kopūstai – garbanotos lapijos, saldus skonis ir žiemiška ištvermė.
Gūžės tvirtos, vidutinio–stambaus dydžio, su raiškiai raukšlėtais, garbanotais lapais. Minkštimas traškus, švelnus, skonis saldėja po pirmųjų šalnų. Puikiai tinka troškiniams, suktinukams, sriuboms ir šviežioms salotoms; dalis veislių gerai laikosi vėsioje, sausoje patalpoje (nors paprastai trumpiau nei baltagūžiai). Atsparūs vėsumai, derlius imamas rudenį, o po šalnų gūžės dar sutvirtėja ir suintensyvėja skonis
